Naujienos 
 
 
 
2014-05-20 09:53:12
 

2014 m. balandžio 14–16 dienomis bendrojo ugdymo mokyklose vyko lietuvių kalbos ir literatūros įskaita. Mokiniams prieš du mėnesius buvo paskelbtos Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos – po 15 temų dviem sritims – kalbos ir literatūros (kultūros). Šios sritys yra fiksuotos Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programoje. Mokiniai galėjo patys rinktis, kokia tema ruošti viešąją kalbą arba pagal įskaitos programą kartu su mokytojais galėjo suformuluoti savo temas, remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus.

Įskaitoje buvo vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus.

Kaip ir praėjusiais metais Nacionalinis egzaminų centras susirinko informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų apie tai, kiek mokinių dalyvavo lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje ir kokį galutinį įvertinimą jie gavo, kokia pasirinkta tema mokiniai pristatė parengtą viešąją kalbą. Surinkti duomenys leido analizuoti, kaip mokinių gauti įvertinimai susiję su mokyklos tipu, mokyklos mokomąja kalba, mokinių gyvenamąja vieta. 2014 metais lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje dalyvavo daugiau kaip 35 tūkst. mokinių, ją išlaikė apie 99,1 procentas mokinių. Lyginant su pernai metais, įskaitos išlaikymo rodiklis pagerėjo, nes pernai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą išlaikė apie 95 procentai mokinių.

Pateiktoje diagramoje matyti kaip pasiskirstė mokinių temų sričių pasirinkimai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitoje 2014 metais:


Kaip matyti, 32 procentai mokinių pasirinko temas iš 1 srities (kalbos) ir 66 procentai iš 2 srities (literatūros (kultūros). Lyginant su 2013 metų duomenimis, mokinių pasirinkimaiyra kardinaliai priešingi, nes pernai 60 procentų mokinių pasirinko temas iš 1 srities (kalbos), 37 procentai iš 2 srities (literatūros (kultūros).

Diagramoje taip pat nurodyta, kad 2,2 procentai visų įskaitoje dalyvavusių mokinių patys formulavo savo temas. Džiugu, kad net 73 procentai VŠĮ Pranciškonių gimnazijos mokinių, 62 procentai Šiaulių Lieporių gimnazijos mokinių ir 58 procentai Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokinių (132 mokiniai) temas formulavo patys arba su savo mokytoju.

Lyginant su 2013 metais, šis skaičius sumažėjo, nes pernai tokių mokinių buvo 3 procentai. Tokia temų pasirinkimų statistika leidžia daryti prielaidą, kad Nacionalinio egzaminų centro parengtos temos atitiko mokinių lūkesčius ir leido jiems atskleisti bendruosius ir dalyko gebėjimus – parengti ir pasakyti argumentuotą viešąją kalbą, naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, interpretuoti faktus ir nuomones, išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį, laikantis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.

Temų pasirinkimas pagal sritis

Populiariausios pirmosios srities (kalbos) temos buvo apie naujažodžius kalboje, lietuvių kalbos prestižą ir tarmes. Antrojoje – literatūros (kultūros) srityje daugiausia buvo pasirinktos temos apie pilietiškumo raišką Lietuvos literatūroje, rašytojus moralistus ir menininkų kūrybos sąlygas. Lentelėje pateikiamos tikslios populiariausių temų formuluotės ir jas pasirinkusių mokinių konkrečioje srityje skaičius procentais.

Kalbos sritis
Literatūros (kultūros) sritis

Tema
Kalbos srityje pasirinkusių mokinių skaičius (proc.)

Tema
Literatūros (kultūros) srityje pasirinkusių mokinių skaičius (proc.)
5. Naujažodžiai – dažnai nesantaikos akmenys: kalbininkai siūlo žodį, visuomenė piktinasi (kalbininkė J. Zabarskaitė). Pateikite tokių nesantaikos pavyzdžių. Kuo ir kodėl jie neįtiko visuomenei? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
16 proc.
20. Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.

 
18, 5 proc.
14. Lietuvoje tarmės laikomos didele vertybe ir saugotinu kultūros paveldu, bet viešumoje, žiniasklaidoje vartotina tik bendrinė, griežtai norminė kalba. Kokią įtaką ši kalbos politikos nuostata daro galimybėms puoselėti ir kalbą, ir jos tarmes? Savo įžvalgas paremkite pavyzdžiais.
14,6 proc.
28. „Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia didelių įtampų, grėsmių.“ (literatūrologė V. Daujotytė) Ar pritariate tokiai nuomonei? Savo įžvalgas paremkite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
17 proc.
9. Ką reikėtų daryti, kad lietuvių kalba būtų prestižinė, plačiai vartojama kultūroje, mene, moksle ir neliktų tik buitine namų kalba? Savo požiūrį pagrįskite pavyzdžiais.
14,5 proc.
22. Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais.
14 proc.


Lyginant su 2013 metais, šių metų net ir populiariausios temos sulaukė mažesnio mokinių pasirinkimų skaičiaus. Tai reiškia, kad pateiktos temos savo aktualumu ir patrauklumu buvo lygiavertės.

Mažiausio mokinių dėmesio sulaukė temos apie stilingą kalbą, rašymo subtilybes ir retorikos meną pirmoje, kalbos srityje. Antroje literatūros (kultūros) srityje apie ,,hepiendus“ literatūroje, moters vaizdavimą literatūroje ir lietuvių eseistiką. Šias temas rinkosi tik po 1–2 procentus mokinių.

Įskaitos temų pasirinkimo tendencijos kalbos srityje nesiskyrė Lietuvos didmiesčiuose ir kituose miestuose bei miesteliuose. Tuo tarpu literatūros (kultūros) srityje mažesnių miestų ir miestelių temų trejetukas sutampa su visos populiacijos pasirinkimais, o didžiųjų miestų mokiniai vietoj temos apie rašytojus moralistus (22) (trečioji vieta pagal pasirinkimų populiarumą) rinkosi temą apie meninio talento raišką ir emigraciją (30). Šią temą rinkosi beveik 14 procentų mokinių iš didžiųjų miestų mokyklų.

Mokinių, kurie rinkosi literatūros (kultūros) srities temas įvertinimų vidurkis (apie 8,3 balo) nežymiai yra aukštesnis nei tų mokinių, kurie rinkosi kalbos srities temas (apie 7,6 balo). Tų mokinių, kurie formulavo savo temas, įvertinimų vidurkis – 9 balai.

Temų pasirinkimas pagal mokomąją kalbą

Apibendrinti mokinių temų pasirinkimai rodo, kad populiariausių temų trejetukai kalbos ir literatūros (kultūros) srityse mokyklose pagal mokomąją kalbą truputį išsiskiria. Jei temą apie lietuvių kalbos prestižą (9) kaip populiariausią rinkosi lenkų ir rusų tautinių mažumų mokomąja kalba besimokantys mokiniai, tai tarp lietuvių kalba besimokančių mokinių ji buvo tik trečioje vietoje. Tuo tarpu lietuvių mokomąja kalba besimokantys mokiniai rinkosi temą apie tarmes (14), kuri sulaukė nedaug pasirinkimų tarp lenkų ir rusų mokomąja kalba besimokančių mokinių. Viena populiariausių temų tarp rusų ir lenkų kalbomis besimokančių mokinių buvo apie Cicerono moralinius reikalavimus oratoriui šiandien (8), beveik 13 procentų rusų kalba besimokančių mokinių rinkosi temą apie kultūroje vyraujančius požiūrius į kalbą (1).

Literatūros (kultūros) srityje temą apie pilietiškumo raišką Lietuvos literatūroje (20) rinkosi 13 procentų mokinių, kurie mokosi lenkų mokomąja kalba, 12 procentų, kurie mokosi rusų mokomąja kalba. Ši tema buvo populiariausia tarp lietuvių kalba besimokančių mokinių – ją rinkosi 19 procentų mokinių. Mokinių temų pasirinkimai iš skirtingų mokyklų pagal mokomąją kalbą ties kitomis temomis išsiskyrė. Lenkų ir rusų kalba besimokančių mokinių populiariausia tema buvo apie literatūros kaip skirtingų epochų dokumentų skaitymą (27), ją atitinkamai rinkosi 15,1 ir 18 procentų mokinių iš mokyklų lenkų ir rusų mokomąja kalba.

Kita vertus, nepopuliariausios lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temos tarp mokinių iš mokyklų su skirtinga mokomąja kalba, sutapo. Kalbos srityje mažiausio pasirinkimo sulaukė tema apie stilingą kalbą, literatūros (kultūros) srityje apie moters vaizdavimą literatūroje. Bet lyginant su praėjusiais metais, nebuvo nė vienos įskaitos temos, kuri nebūtų pasirinkta tarp mokinių, kurie mokosi mokyklose su skirtinga mokomąja kalba.

Mokinių įskaitos įvertinimai pagal mokyklos mokomąją kalbą ir mokyklos tipą

Įskaitoje buvo vertinamas mokinio pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus. Galutinis įskaitos įvertinimas – balas – buvo nustatomas pagal taškų ir balų atitikmenų lentelę, kuri yra pateikiama Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programoje. Mokiniams iš anksto buvo žinomi įskaitos vertinimo kriterijai ir už juos galimi surinkti taškai, taškų ir balų atitiktis.

Pateikiamoje lentelėje matyti, kad lyginant mokinių gautų įvertinimų vidurkius, pagal mokyklos mokomąją kalbą, pažymiai skiriasi tik šimtosiomis dalimis. Išsiskiria tik lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių, kurie temas formulavo patys, įvertinimai.

Visose trijose grupėse pagal mokomąją kalbą įvertinimai už antrąją sritį yra aukštesni negu už temas pirmojoje srityje. Lyginant su pernai metų įskaitos vertinimu, rezultatai yra truputį prastesni, išskyrus tų mokinių, kurie temas formulavosi savarankiškai.

 
Sritis        Mokyklos mokomoji kalba Mokinių skaičius Įskaitos įvertinimo balais vidurkis 2014 metais Įskaitos įvertinimo balais vidurkis 2013 metais
1 (kalbos) lietuvių 10249 7,7 8,08
lenkų 360 7,5 7,78
rusų 519 7,6 7,87
2 (literatūros (kultūros) lietuvių 21792 8,4 8,61
lenkų 762 8,3 8,47
rusų 677 8,1 8,31
Temą suformulavo mokinys su mokytoju lietuvių  728 9,1 8,35
lenkų 28 7,6 8,16
rusų 7 8,4 7,95


Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laikiusių mokinių įvertinimai pagal mokyklos tipą išsiskyrė labiau nei pagal mokyklos kalbą. Kitas svarbus rodiklis matomas šioje lentelėje – daugiausiai savarankiškai temas formulavosi mokiniai iš gimnazijų.
 

Sritis
Mokyklos tipas
Mokinių skaičius
Įskaitos įvertinimo balais vidurkis
1 (kalbos)
Gimnazija
6597
8,2
Profesinė mokykla
2738
6,7
Vidurinė mokykla
1795
7,6
2 (literatūros (kultūros)
Gimnazija
16663
8,7
Profesinė mokykla
3125
6,9
Vidurinė mokykla
3455
8,2
Temą suformulavo mokinys su mokytoju
Gimnazija
701
9,2
Profesinė mokykla
29
6,8
Vidurinė mokykla
33
7,5

Informacija parengta pagal į duomenų perdavimo sistemą KELTAS mokyklų pateiktą informaciją.

 
 















 
 
     Pagrindinis      |      Svetainės medis      |      Kontaktai